- piktyba
- piktýba sf. (1) žr. piktybė: 1. Pls, Zt Mane tik piktýba ima, kai pradedi nei šį, nei tą pasakot Alv. Tiesiog piktyba ima, kad aš nesumokėjau skolas, kai turėjau pinigų Brt. Piktýba užejo Rud. Kad suėmė mane piktybon, tai aš jam gatavas buvau galvą nukirst Nč. Tavo meilikavimas mane tik piktýbon veda Kls. Jis turi ant manęs piktybą (pyksta) Lš. Tai gal piktýba (instr. būdamas piktas, iš pykčio) jis paplepėjo?! Lp. Ana griežė dančiu iš piktýbos Dv. Ragana iš piktybos ėmė ir išlaužė kalukei koją LTR(Al). Man piktýba klausyt jo Rod. ^ Vely viena piktyba, nei dešimts loskų LTR(Mrj). 2. Kaltūnas, piktýba (liga) toki jų Pls. 3. Griekas yra baisi piktyba, nuog velnio atenti MP56.
Dictionary of the Lithuanian Language.